vekulys

vekulys: vekulỹs sm. ⁽3^b), vẽkulis (1) Kb 1. DŽ¹ žr. vekulas 1: Iš medinio viedro pradėjo vanduoj tekėt, tai, paėmus vekuliùką pakulų, užkišau skylukę Lš. Kasabuckienė vẽkulį kanapių nusnešė Nmn. Kap užkabino siūlą nuo špulios, tai ir nusvynioj[o] vekulỹs Pv. | prk.: Dūmai vekuliaĩs verčiasi Lp. [Paukščiai] pakildavo labai triukšmingai į orą, o po tam visas vekulys lupterdavo žemėn ir subyrėdavo į visas šalis Db. 2. ryšulys: Žabos surištos vekuliùkais Kls. Atnešk žabų vẽkulį Mrc.

Игры ⚽ Нужен реферат?

nuvynioti — K, Š, KŽ, DŽ1 1. tr. R12, MŽ16, N, LL123 ką užvyniotą nusukti, nuvyturti: Verpalus nuo lankčio nuvynioti KI36. Nuvyniok kamuolį siūlų, pamažink, neduok visą siuvikui J. An to reketuko uždedi tolką ir kuo gražiausiai nuvynioji Bsg. Jis nuvyniojo… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias